reikmeningas

reikmenìngas, -a adj. (1) 1. NdŽ turintis daug reikmenų, aprūpintas reikmenimis. 2. Bt1PvK12,22, Sut, Bru reikalingas, būtinas: Tie sąnariai kūno, kurie regiasi mumus kūdesni, yra visų reikmeningesni BB1PvK12,22. Ne tiektai už naudingą daiktą, bet teipaig ir už reikmeningą Vln55. 3. vargingas, neturtingas: O jei jis ubagas (reikmeningas) yra, tada neatsigulkias ant jo užguldymo BB5Moz24,12.